užvien

užvíen adv. Brž, ažvíen (r.) 1. Ad vien, iš vieno, ištisai: Korys – ažvíen peras Sv. Ažvíen čia skiedos ir skiedos Ml. Gubos prie gubom ažvien stovėjo, o varpos pilnos grūdelių rš. 2. visą laiką, be pertraukos, nuolat: Vis jau gal užvíen nelis, pareis RdN. Jau kelios dienos ažvíen lyja Skp. Ne užvíen kad apsiniaukę, ne užvíen kad pagada Alz. Anas vakarais ažvien ateina Ad. Nuog pusnakties ažvien pusto, nei kiek nenutyli rš.